Valstybės siena teisės aktuose apibrėžiama kaip linijos, sudarančios valstybės teritorijos ribas sausumoje, vidaus vandenyse, žemės gelmėje ir oro erdvėje.
Valstybinės sienos stulpas yra fizinis ženklas, žymintis tikslią valstybės sienos linijos padėtį vietovėje. Jis atlieka teisinę, politinę ir techninę funkciją, nurodydamas sienos ribas, kurios nustatytos gretimų valstybių sutartimis, bei padeda apsaugoti valstybės teritoriją.
Carinės Rusijos ir kaizerinės Vokietijos pasienio stulpas prie Vištyčio ežero
Paskelbus nepriklausomybę, Lietuvos Respublikos valstybės sienos nustatymas su kaimyninėmis valstybėmis buvo ilgas ir sunkus procesas, kuris priklausė ne tik nuo mūsų valstybės gerų norų, bet ir nuo kaimynų užgaidų ir interesų, todėl tarpukaryje Lietuvos valstybės siena buvo nustatyta ir tinkamai pažymėta tik su Vokietija ir Latvija. Oficialios valstybinės sienos su Lenkija nebuvo, nes Lietuva nepripažino Vilniaus krašto okupacijos. Vietoj jos egzistavo demarkacijos linija, kurią žmonės dažnai vadino „šiaudine siena“, nes buvo pažymėta kartimis su šiaudų kūliais.
Lietuvos valstybės sienos ribos buvo žymimos mediniais stulpais, kurių aukštis 3,25 m. Stulpai buvo statomi taip, kad vienas nuo kito būtų matomi, tačiau atstumas tarp jų neturėjo būti didesnis nei 1 km. Tarp didžiųjų stulpų magistraliniuose valstybės sienų posūkiuose, kur sausumos siena kerta upes, ežerus, kelius, buvo statomi mažieji stulpai – 1,7 m aukščio. Prieš statant stulpai buvo aptašomi, paviršiai nuobliuojami, nudažomi aliejiniais dažais, užrašomas stulpo numeris ir tvirtinamas metalinis skydas su valstybės herbu.
Pasienio stulpai prie Lietuvos – Vokietijos valstybių sienos ties Nida
Valstybės siena tarp Lietuvos ir Latvijos (išskyrus Palangos pajūrį) beveik sutapo su buvusia Rusijos imperijos Kauno ir Kuršo gubernijų riba. Pastaroji prie svarbesnių kelių buvo pažymėta betoniniais trapecijos formos stulpais papuoštais lietuviška simbolika – metalo skydeliais su Vyčiu ir Gediminaičių stulpais.
Trapecijos formos pasienio stulpas prie Lietuvos – Latvijos valstybių sienos
Išilgai visos valstybės sienos buvo kasamas pasienio griovys, kurio gylis ir dugno plotis – 50 cm. Prie valstybės sienos buvo įrengiami perėjimo punktai. Prie perėjimo punktų buvo statomi tipiniai pasienio policijos nameliai (to meto oficialiuose šaltiniuose vadinti būdele). Nameliai buvo statomi iš pušinių tašelių ir lentų bei šildomi malkomis kūrenamomis krosnelėmis.
Pasienio perėjimo punkto namelis
Lietuvos policijos muziejaus informacija
